APIE MUS
Šiandien Aštriosios Kirsnos dvaras yra gyvas ir tęsiantis istoriją naujai atgimstant mūsų šeimos rankomis.
Vertindami istorinį autentiškumą, čia esančią gamtą ir jos teikiamą darną, nusprendėme pasinerti į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ėmėme nuosekliai atkurti tai, kas autentiška, neinterpretuojant to, kas negrįžtamai prarasta. Dvaro ūkinio korpuso senųjų tvartų pastatuose įkurdinome pieninių galvijų ūkį, o senosiose arklidėse apsigyveno žirgai.
Ši vieta antri mūsų namai, kur nenuilstančiai dirbdami atsakingai mokomės konservuoti, restauruoti ir kurti tvarius sprendimus. Užaugome šiose apylinkėse - du dešimtmečius leidome laiką Aštriosios Kirsnos dvare. Pagaliau panorome giliau dalintis dvaro mąsteliuose mums sulėtėjančiu laiku, besikeičiančiu sezonų grožiu, laikui nepavaldžios architektūros atradimais ir visa tai supančia istorija.
Pastaruosius metus su meile restauravome reprezentacinėje dvaro dalyje stovinčius du istorinius pastatus (oficiną-virtuvę ir ledainę). Juose įkūrėme 6 jaukius apartamentus, siekdami dvaro erdves atverti svečiams, norintiems pailsėti ir įsikvėpti patirčių, kurias būdami čia patiriame patys.
Narauskų šeima
DVARO ISTORIJA
1500
Kirsna - tai upelis tekantis šioje vietovėje, pavadintas jotvingių kilmės žodžiu. Tuo tarpu žodis Aštrioji, panašu, jog yra lenkiško žodžio Ostrów, reiškiančiu mažą salą, adaptacija į lietuvių kalbą. Vietovardis Aštrioji Kirsna pirmą kartą paminėtas 1506 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras (1461-1506) davė šią valdą valdyti vienam iš savo dvariškių. XVI a. 6 deš. pabaigoje vieta buvo parduota Kijevo kaštelionui Povilui Sapiegai (Paweł Sapieha, 1523-1580), kuris yra laikomas Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju.
1600
XVII a. dvaras ėjo iš rankų į rankas, buvo nuosavybe Romano Praževskio (Roman Prażewski), tada Lukoševičių šeimos (Łukaszewiczowie), vėliau Mato Jono Zakševskio (Mateusz Jan Zakszewski), galiausiai ir Felicijono Karolio Kučborskio (Felicjan Karol Kuczborski z Kuczbork).
1700
1728 m. Aštriosios Kirsnos dvaras tapo ilgalaikiais Karengų šeimos namais.
Kai 1755 m. dvarą paveldėjo Kauno pavieto teismo paseniūnis Juozapas Tadas Karenga (Józef Tadeusz Karęga), buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, dviejų aukštų mūrinė sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, spirito varykla ir malūnas, taip pat dvarui priklausančios trys smuklės.
Pagal 1777 m. sudarytą Aštriosios Kirsnos dvaro geometrinį inventorių, akivaizdu, jog J. T. Karenga kartu su sutuoktine Petronėle Prozoraite (Petronella z Prozorów) atnaujino dvarą, nes tarp plane pavaizduotų pastatų yra vieno aukšto rūmai su flygeliais pastato šonuose, koplyčia, malūnas, ūkiniai pastatai bei treji vartai.
1800
Po Juozapo Tado Karengos mirties, 1804 m. Aštriosios Kirsnos dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui, Kalvarijos apskrities bajorų maršalkai, Benediktui Bonifacui Hektorui Karengai (Benedykt Bonifacy Hektor Karęga, 1774-1838). Būtent B. B. H. Karenga, vedęs Oną Pšečiševską (Anna z Przeciszewskich), XIX a. 1 deš. pastatė klasicizmo stiliaus dvaro rūmus, kuriuos matome šiandien. Jis taip pat išplėte dvaro valdas bei performavo parką į angliško tipo (peizažinį) parką.
Po Benedikto Bonifaco Hektoro Karengos mirties, XIX a. 4 deš. pradžioje, Aštriosios Kirsnos dvarą įsigijo Vincentas Gavronskis (Wincenty Gawroński, 1783-1860). Manoma, kad jis dvarą nusipirko ketindamas valdą perleisti vyresniajam savo sūnui, Žygimantui Gavronskiui (Zygmunt Gawroński, 1816-1886), gyventi bei pritaikyti ekonomikos ir žemės ūkio žinias įgytas studijuojant užsienyje. Panašu, jog didžioji dauguma išlikusių ūkinės - gamybinės paskirties dvaro pastatų yra statyti Ž. Gavronskio bei jo sutuoktinės Natalijos Teodoros Ksaveros Oginskytės (1826-1867).
1900
Dvarą turėję Bulinskiai (Buliński), 1925 m. jį pardavė agronomui bei Žemės ūkio rūmų pirmininkui Vladislovui Antanui Kraučiūnui (1887-1942). 1927 m. V. A. Kraučiūnas dvare įkūrė Žemesniąją žemės ūkio mokyklą bei pritaikė pastatus mokyklos reikmėms.
1940 m., okupavusi Lietuvą, sovietinė valdžia ištrėmė Kraučiūnų šeimą į Sibirą, o nacionalizavus dvarą, įkūrė jame tarybinį ūkį.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas paveldėtojams Kraučiūnams.
2000
Nuo 2001 m. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba rūpinasi nauji savininkai, ėmęsi išsaugoti tai, kas yra autentiška, neinterpretuojant to, kas negrįžtamai prarasta.